Vilkolakio

Šiomis dienomis bandau sau dar ir dar kartą priminti, jog laimė sutelpa mažuose dalykuose.

Kai studijos nelygu diplomui. O sutelpa į tuos širdies virpuliukus stumiant didžiules nepajudinamas bibliotekos duris. Į knygų puslapius, taip stropiai ir tyliai verčiamus pirštų galiukais. Į šurmulį, dar šiltus “atšviestus” lapus, jaudulius prieš egzaminą. Į norą sužinoti, į įaudrintą “o ar girdėjai…?”. Į miegą, užvertus storus viršelius, nekantriai laukiant dar. Kai tai esi tu, o ne tai, kuo turėtum būti.

Kai darbas nelygu algai. Kai po laisvadienių įžengi ten ir truputį norisi pasakyti: “pagaliau”. Kai ten kažkiek tavo namai, ne dėl rutinos, ne dėl metų, dėl jaukumo. Ir noras stengtis tikras. Ne dėl konkurencijos, ne iš baimės, ne dėl paaukštinimų, ne dėl tradicijų. O todėl, kad tau tai šitaip patinka. Kai jauti, kad ten tavoji vieta, o ne tai, kad privalai ten būti.

Kai meilė ateina netikėtai. Ne iš reikalo, ne dėl visuomenės, ne dėl draugų. Tiesiog ateina ir apkabina. Be planuojamų vaikų, vestuvių, šeimos biudžetų, indų plovimo ir reguliarių pykčių. Tiesiog yra. Be išskaičiavimų.

Tačiau. Net susigūžus į mažą kamuoliuką jaučiasi šitas visuomenės spaudimas. Net be žodžių, net nežiūrint į žydruosius ekranus, net pasiuntus velniop netikrus draugus. Galbūt bėgioja kraujyje. Darbas=pelningas, prestižinis. Studijos=knygų graužimas, gražus diplomas, garantuota ateitis. Vyras=reikiamybė, auklėjamas, aprūpinantis. Ir manoji laimė netelpa nušlifuotuose stereotipuose.

Nes žinau, kad daug labiau priverstų nusišypsoti uždegta žvakutė prie vakarienės. Dažų sluoksnis aplink langus. Sutaupyti vyno kamščiai. Basos pėdos Sereikiškių parke. Nupieštos vilkolakių vizijos. Motorų gausmas iki pat kaulų čiulpų. Drėgna nosytė įsikniaubusi petin.

Ir kaip keista, ir kaip kvaila, kai iki laimės trūksta šitiek nedaug. Kai jauti, jog visos nesėkmės, pyktis, apmaudas, susigėrė į žemę, kaip pavasarinė balutė. Ir liko tik džiaugtis. Ir liko tik ištiesti pirštus. Trūksta tiek nedaug… Perlipti tą mažą mažą įkyrią mintį. Ir mėgautis tikriausia laime.

…o jos vardas yra Emilija.