Laisvi žmonės/Free People.

kovo 16, 2009 at 6:25 pm (Laisvalaikis.)

Tai yra viena iš pavasarinių moteriškų ligų. Visiškas neturėjimas ką rengtis. Iš vienos pusės: nepriskirčiau savęs moterų-šarkų kategorijai, kurios susirenka visus blizgučius. Die, aš net nežinau “šio sezono” spalvų. (Manoji visada yra raudona.)  Iš kitos pusės: šita liga mano spintoje taip įsisenėjusi, jog aš jau vis dažniau rengiuosi, kad tik pridengčiau kūną, o ne gražiai sau atrodyčiau. Nes nėra tų gražių drabužių, nėra. Arba laiko jų ieškoti ten, kur jų dar įmanoma rasti (t.y. dėvėtų drabužių parduotuvėlėse).

Visgi yra viena vietelė, kur mėgstu paganyti akis. Tai prekinis ženklas, “amerikoniška” parduotuvė. Free People. Paskutinėmis žiniomis, net nesiunčianti į Lietuvą (nebent susidraugavus su E-bay). Netgi žinau, kad siūlanti ne ypač kokybiškus drabužius. Bet va idėjų randu ten neblogų. Įsisiubuojančių norų- taip pat.

Pavyzdžiui, labai panašų drabužėlį jau turiu. Tik manasis truputį ilgesnis, tad dažniau tarnaujantis kaip suknelė.

Pamačiusi labai užsinorėjau tokios maikutės. Truputį graikiško stiliaus, atvirais pečiais, atidengtomis mentimis. Tik nežinau, kaip žiūrėtųsi ant manojo kūno.

Ir dar norėčiau tokio a la kombinezono. Atvira nugara, plačiomis kelnėmis. Tokiems jaukiems, seksualiems vasaros vakarams, kai įdegusi ir kvepianti ežerais, ilsėčiausi namie.

Ir tokios spalvos drabužio noriu. Nei samanų, nei garstyčių. Alyvuogių? Žinau, kad ji tiktų prie mano bordo. Ir skaniai priglustų tarp tų visų raudonų rūbelių.

O tuo tarpu visiškai nėra, ką rengtis. Ir knisimuisi po skudurynėlius dar nesukaupiau pakankamai moralinių jėgų. Ir neįsigijau siuvimo mašinos savų šedevrų kūrimui. Negana to, paaiškėjo, kad vasarą niekur neišsisuksiu. Teks išgyventi įgrūstai į odines kelnes ar net striukę. Prisiekiau, kad visomis kitomis dienomis neišlipsiu iš sijonėlių. Hrrr.