Vilkolakio

Ir iki Lietuvos truputį atėjo Twilight manija, jau kelis metus persekiojanti jaunuosius amerikiečius. Ir nesakykit, kad neatėjo, jei net man, visaip vengiančiai brukamų reklamų, buvo įkalta galvon, kad šitai yra nuostabu nuostabu. Filmas, istorija, vampyrai. Pažiūrėjau, įvertinau.

Visų pirma, istorija jau net labai amerikietiška. Koledžas, valstijos, paaugliai su mašinomis bei naivios mokyklinės blondinės. Ir, aišku, blogiukai paslaptūnai. Be išleistuvių nakties irgi niekaip neapsieita.

Antra, meilės istorija. Gal ir graži, tik gal per daug seilėta? Jei iš pradžių dar žiūrovui suteikiamas lašas intrigėlės, netrukus bus “aš tave myliu” ir lyg kakta į sieną. Tad norint romantikos, jau geriau žiūrėti The Notebook, vis tikroviškiau.

Na ir, nei gražūs (?) aktoriai, nei skraidymas po medžius, nei bandymas pabrėžtinai išreikšti herojų charakterius neįtikino ir nesužavėjo. Liūdnoka, kai filmui pasibaigus tau yra tikrai nusispjaut, kaip jiems seksis toliau. O tęsinių jau ir žadama.

Ir vistiek geriau dar kartą žiūrėčiau visas Underworld dalis, kuriose ir meilės, ir fantastikos, ir kovų aš mačiau daug daug geresnių. O Twilight- gražiai įpakuoto saldainio- antrą kartą žiūrėti tiesiog nekiltų ranka. Belieka tik graudžiai atsidusti ir pakartoti žodį- Holivudas. Ir tai neskamba kaip komplimentas.

P.S. O knygų seriją gal ir verta paskaityti. Ne pirmas kartas, kai ekranizacijos tik apteršia puikius autorių darbus.