Visai be pavadinimo.
Aš visiškai per daug visko užsigriebiau daryti. Nebespėju susidėlioti tvarkingos minčių sekos, tad blaškausi blaškausi…
O mano galvoje šiuo metu penkiais aukštais (o gal ir daugiau?) sukasi tokios mintys:
1. Reikia (būtinai būtinai) pasitrumpinti tą juodą džinsinį sijoną. Nes jis visaip puikus, tik ilgis iki kelių yra toks… hmmm… Ypač kai jis A raidės formos. Tad reikia tik pakirpti, apsiūti, susiūti ir dar dešimt kartų pasimatuoti. Įspūdis “blauzdos pagaliukai” turi virsti į “gražios kojos”.
2. Reikia susiorganizuoti siuvimo mašiną. Ir medžiagos (čia paprasčiau- XXXXL dydžio nenunešioto drabužio Humanoje). Ir galų gale šitaip įgyti tą juodą mažą suknelę. Atvira nugara. Specialiai tattoo pasidemonstravimui. (Juk galų gale baigsim tą žvėrį, ar ne?)
(iš Suicide Girls)
3. Susidraugauti su Windows Live Writer. Iš čia man kažkodėl mieliau rašosi. Tiksliau- ne kažkodėl. Man patinka naujovės. Ypač iš įvairiausių “blizgančių” programų srities.
4. Susidraugauti su Twitter (žr.3 punktą). Gal dabar per daug apie jį rėkiama, tačiau niežti ir pačiai nagai pažiūrėti kas ten toooookio.
5. Nustoti šiaip tepliotis su Painter’iu, o griebtis kažkokio vieno piešinio. Na ir kas, kad neturiu planšeto (tablet) ar gerų įgūdžių. Tegul bus tas piešinys prisvilęs, tačiau kitaip aš amžinai užstrigsiu “bandau visus teptukus” stadijoje.
(Mohamad zaky piešinys)
6. Pamiršti dalykai kartais būna geriausi atradimai. Ar žinojot, jog perskalaujant plaukus dilgėlių nuoviru jie mažiau slenka? Be to, pasidaro klusnesni bei auga stipresni. Ne visiems plaukučiams dilgelės turi tokį didelį efektą, tačiau manieji iškart ėmė darytis laimingi. Ir gi dilgėlių “arbata” vaistinėse kainuoja vos kelis litus. Gerokai mažiau nei bet kokia mano turima kaukė.
Reikia arba pamiegoti, arba padaryti atsilenkimų. Nes mintys galvoje ėmė dar labiau panašėti į cunamį. O manęs laukia ir Kunderos “Nemirtingumas” ir R. Milašiaus “Psichoanalizė”. Žadu nuveikti daug daug. Ir viską- sau pačiai.
7. Reikia rimtai susidomėti B kategorijos teisių laikymu. Jeigu pavyktų gauti tą laminuotą popierėlį- žengčiau daug didesnį žingsnį- A kategorija. Patikėkit, šitas vilkas myli motociklus.
Parūkyti, išgerti kavos, pažiūrėti Gossip Girl. Smegenys turėtų pailsėti.
Pavasarinės dienos.
Dar prieš savaitę gulėjau lovoje kaip kačiukas, nutrauktomis letenėlėmis. Atsilaikiau nuo bronchitų bene visą žiemą, o vos sulaukiau pavasario kvapo- ir atgulau lovytėn. Fui.
Užtat jei dar ką tik atsakydavau, jog nieko tokio pas mane nevyksta, tai dabar viskas ėmė verstis daugmaž kūliavirsčiais.
Prisisodinau kanų. Žinau, kad ne vazonėliuose joms augti, tačiau maža viltis verta visų pastangų. Juk dieviškas grožis, va toks:
Ir dar drąsiai-nedrąsiai pasisodinau ir žemaūgės kalijos svogūnėlį. Šiaip ar taip- mano mylimiausia gėlė. Tiesiog tobula:
Vėl pasiryškinau savo raudonus plaukus, įnikau į M. Kunderos knygas, apsikroviau konspektais bei įvairiaspalviais geliniais tušinukais. Tarp vyro kelnių radau vienas juodas odines ir tobulas ir perkrausčiau į savo lentyną. Kas antrą dieną praūžiam pro sostinę. (Ir bronchitas dėl visiškai neaiškių priežasčių nesibaigia).
Dar truputį ėmiau tikėti, jog mano gyvenime bus vestuvės (man taip sakė). Dar ėmiau tvarkytis muzikos lobynus, jog manieji Godsmack nebūtų nepripažinti (unknow artist, song&album).
Susidraugavau su Facebook. Nustojau draugauti su Tomb Raider. Ėmiau svarstyti galimybę užsiregistruot Supermamose (nes ten šnekasi moterys, dievinančios tatuiruotes).
Mano Windows netikėtai tapo legalūs (gerai, gerai, stengiausi). Nebenoriu plastinės krūtų operacijos. Žmonės, vaikštantys mano kirptais plaukais sulaukia komplimentų. Dėl plaukų.
Ir šiaip. Pavasariais gyvenimas tiesiog verda. Atgimimas.
Gal jau pradėti rašyti knygą apie moterį su vilkolakio siela?
Šlapia.
Kas tokio turėjo įvykti, jog namie grindys šlaput šlaputėlės, vietomis net telkšo balos, tapetai aptaškyti mažais lašeliais, o iš kampo į mane žiūri mažos piktos rudos akutės?
Teisingai, įvyko isterinis šuns maudymas. Šuns, kuris vandens bijo labiau už baisiausius priešus. Šuns, kuris ignoruoja rankšluosčius ir iš dušo pabėga klykdamas bei stengdamasis kuo greičiau išpurtyti kiekvieną lašą vandens.
O aš ramiai sėdžiu su termometru pažastyje (eilinis peršalimas), geriu X puodelį kavos bei skaitau apie kultūrizmą. Na, fitnesą, tą lengvąjį. Kažkur giliai manyje vis dar tupi ypatingai sportą mylintis žvėrelis, kuris vis kužda, jog tobulas kūnas yra darbas, o ne gamtos dovana. Taigi, skaitau skaitau ir… galbūt tai virs mažyčiais pokyčiais.
Laimė?
Šiomis dienomis bandau sau dar ir dar kartą priminti, jog laimė sutelpa mažuose dalykuose.
Kai studijos nelygu diplomui. O sutelpa į tuos širdies virpuliukus stumiant didžiules nepajudinamas bibliotekos duris. Į knygų puslapius, taip stropiai ir tyliai verčiamus pirštų galiukais. Į šurmulį, dar šiltus “atšviestus” lapus, jaudulius prieš egzaminą. Į norą sužinoti, į įaudrintą “o ar girdėjai…?”. Į miegą, užvertus storus viršelius, nekantriai laukiant dar. Kai tai esi tu, o ne tai, kuo turėtum būti.
Kai darbas nelygu algai. Kai po laisvadienių įžengi ten ir truputį norisi pasakyti: “pagaliau”. Kai ten kažkiek tavo namai, ne dėl rutinos, ne dėl metų, dėl jaukumo. Ir noras stengtis tikras. Ne dėl konkurencijos, ne iš baimės, ne dėl paaukštinimų, ne dėl tradicijų. O todėl, kad tau tai šitaip patinka. Kai jauti, kad ten tavoji vieta, o ne tai, kad privalai ten būti.
Pastebėjimai pavasarėjant.
Pavasarėja.
Dievinu dirvos kvapą. Tik pavasariais ir tik nereikiant po ją kapstytis. Gal ir gerai, jog mūsų “didmiesčiai” netoli pažengę, o mašinos taip išvažinėjusios “žaliuosius” plotus, jog dirvos kvapas ranka pasiekiamas. Ir kvepia pavasariu.
Pavasaris bene blogiausias metas šunų savininkams. Pievelės staiga atidengia per visą žiemą sukauptus “turtus”, batai slydinėja grasindami numesti tiesiai ant užpakalio, o iš šuns belieka tik švarios ausys. Ir dar iš kažkur dvigubai padaugėja kačių.
Ir odinių kelnių noras kasdien pamažėja. Gražu iš tolo, velniškai tinka prie charakterio ir draugų. Tik va, kad balansuodama ant vienos rankos porą šitokių kelnių vos neišsilaužiau visų penkių nagų. Sunku gi.
Ir dar- jeigu prekybos centre yra visko visko, išskyrus pievagrybius, šįvakar noriu tik vištienos krūtinėlės kepsnio su pievagrybiais. Ir nieko kito. Vynuogės čia nepadės.
Ir šiaip. Aš, kaip medis, pavasarėjant atgimstu. Leisdama tuos šviežučius žalsvus lapelius. Einam pašokti balose?
