Ten, kur žiūri visas pasaulis/YouTube.
Ach, ach, kaip greit žmonija perbėgo nuo informacijos stygiaus iki jos pertekliaus. Lyg ir neįmanoma perskaityti visos Wikipedia‘os, peržiūrėti visų rodomų filmų, mokėti visų mobiliųjų telefonų modelių pavadinimus ir t.t. ir pan.
Sunku atsirinkti ir tai, kas tau įdomiausia. Tarkim: YouTube. Abejoju, ar fiziškai įmanoma peržiūrėti visus ten esančius filmukus. Renkamės. Paklystam, bėgiojam nuorodomis. Juokiamės. Baisimės. Ir dalinamės su draugais. Gal tai ir žaviausia. Jog didžiulio informacijos srauto gėrybės vis dar pasidalinamos iš lūpų į lūpas. Net jei tai vyksta virtualiuoju būdu.
Taigi, šią savaitę mane labiausiai sužavėję ir, mano nuomone, tikrai dėmesio verti “žiūralai”:
10 dalykų, kurių nemoku daryti.
“Jeigu tai tinka viskam, greičiausiai, netinka niekam”- frazė iš anksčiau rodytos reklamos (greičiausiai, kažkokios skalbimo/valymo priemonės, tiksliai nebepamenu). Užstrigo. Taip ir žmonėse: universalumas žavi, praverčia, suteikia vis mažiau ribotas galimybes. Tačiau tenka pripažinti, kad didieji žmonijos “šviesuoliai”, genijai, talentai būdavo pakankamai riboti. Nes mes visi kažko tiesiog nemokam. Vat todėl ir susimąsčiau, ko visiškai nemoku pati.
1. Vairuoti mašinos. Taip pat ir motociklo, sunkvežimio, troleibuso ir bet kokios motorinės transporto priemonės.
Juk Need For Speed nesiskaito? Nors aš žinau, kad sugebėčiau. Ir man net patiktų. Ir apie kelių eismo taisykles jau dabar nemažai išmanau. Ir esu garantuota, kad man to tikrai reikės. Tačiau kol kas nemoku.
Digital painting. Menas švariais pirštais.
Žvėrys mano viduje kartais prašo, jog griebčiau pieštuką. Kartais- guašą. Storais storais sluoksniais. Nors nesijaučiu turinti talentą ar ypatingų gebėjimų. Tik kartais gimstantį norą. Ypač- mokytis. Išmokti pavaizduoti pasaulį, egzistuojantį tik mano galvoje.
Tačiau, kai pažiūriu va į tokius dalykus, man net širdis apmiršta. Moku gan greit spausdinti, išmokau naudotis Linux’ais (tiksliau- vartoti juos), nesu žalia įvairiausiuose vartotojiškuose dalykuose. Bet va kurti štai tokius dalykus… Lenkiu galvą, klaupiuosi ant kelių ir aikčioju dėl žmonių talento, kruopštumo, gebėjimų. Nes net sunku žodžiais apsakyti, kaip žaviuosi tuo, kas atrodo vargiai įmanoma. Bent ne mirtingiesiems.
