Pokyčiai blog’e.
Šiandien tris kartus giliai įkvėpiau ir padariau tai, kas jau kelios dienos sukosi galvoje. Paslėpiau tuos įrašus apie chna bei tattoo. Kad ir kaip miela kažkam patarti ar padėti, mano charakteriui greičiausiai tai buvo neišvengiama. Kodėl? Viena mano egoizmo puselė tikrai džiaugėsi tuo šimtu žmonių užbėgančių paskaityti apie tattoo. Tačiau kita… Ei, juk pradėjau rašyti ne dėl to, jog informuočiau visuomenę. Ne žiniasklaida aš, ne faktų rinkinys… Ir ši vieta man turi būti asmeniška (kiek įmanoma išlikti asmeniškai šioje erdvėje).
Matau tokią šio blog’ o viziją: daugiau pasakoju apie save, susidraugauju su fotoaparatu ir pasipuošiu šią vietą savomis nuotraukomis, leidžiu čia reikštis ir savo mūzoms, ir savo kasdieniams pasvarstymams. Ir tik patys asmeniškiausi dalykai tebūnie nepaminėti.
Ir tokiu atveju lyg ir nebelieka priežasties baimintis, jog pasipasakojus apie savo keliones, mėnesinių skausmus ar kovą su blunkančiais plaukais, apie juos perskaitys ar vizualiai pamatys tie šimtai žmonių, kurie tik užsuko pažvelgti apie tattoo.
Ir šiaip. Dėkinga aš tiems, kurie nuolat skaito. Matau iš komentarų, padrąsinimų ir nuomonių. Labai tikiuosi, kad ir ateityje liksim drauge, šičia. Tik dar nuoširdžiau.
Papildyta. Kol kas tik liūdina, jog nebesantys įrašai vis dar vilioja žmones per Google (o jis juk susipras, kad nebėra jau jų?), bando išlįsti kaip populiariausi, ar neseniai komentuoti. Laukiu kažkokio savaiminio išsivalymo.
Vilkolakio 
vonioje said,
28 gegužės, 2009 6:49 pm
įtariau, kad taip padarysi 🙂
vilkolakis said,
28 gegužės, 2009 7:30 pm
vonioje, ir kodėl gi? Man tai reikalavo netgi pasiryžimo 🙂
vonioje said,
28 gegužės, 2009 8:34 pm
nežinau, jei nuojautas galima būtų paaiškinti, jos nebebūtų nuojautos. gal tiesiog dėl to, kad labai suprantamas man yra noras nepavirsti informaciniu biuru, o tie įrašai kirtosi su šia “strategija“ :> aš jų, tiesą sakant, nė neskaičiau 🙂
oi, suvėliau čia kažką :))
Salomėja said,
28 gegužės, 2009 8:53 pm
O aš vistiek periodiškai patikrinu ir ten kur dega saulės.