Lyg pasivaikščiojimas ant drugelio sparnų.
Gyventi šia akimirka. Džiaugtis kiekviena sekunde. Žiūrėti tik pirmyn. Nesinešti nuoskaudų, pykčių ir praeities naštos. Lyg ir visi tą žinom. Bet ar visi tuo gyvenam? Ypač kai lyg peilis prie gerklės ateina mintis: “o kas būtų, jei…“. Jei nebūtų žuvę. Jei nebūtų palikę. Jei būtumėm žengę vos viena plytele tolėliau. Ir kartais pasiduodam šitam skausmui, klaupdamiesi ant kelių ir prašydami visų viešpačių, jog kas nors atsuktų laiką. Ir pakeistumėm tą vieną mažą smulkmeną. Kuri šitaip pakeitė dabartį.
Taip, kalbu apie taip vadinamą “Drugio efektą“. Kai viena smulkmena pakeičia milijonų ateitis. Kai tavo viso gyvenimo sėkmė gali priklausyti tik nuo, tarkim, užleistos vietos troleibuse. Kai tik per metrą prasilenkei su svajoniu moterimi. Kai tik dėl vieno žodžio tavo vyras susikrovė daiktus. Kai pajutai, kad išslydo iš rankų. Be šanso susigrąžinti laiką ir pasielgti vos vos kitaip.
Gražiai įpakuotas saldainis?/Twilight
Ir iki Lietuvos truputį atėjo Twilight manija, jau kelis metus persekiojanti jaunuosius amerikiečius. Ir nesakykit, kad neatėjo, jei net man, visaip vengiančiai brukamų reklamų, buvo įkalta galvon, kad šitai yra nuostabu nuostabu. Filmas, istorija, vampyrai. Pažiūrėjau, įvertinau.
Visų pirma, istorija jau net labai amerikietiška. Koledžas, valstijos, paaugliai su mašinomis bei naivios mokyklinės blondinės. Ir, aišku, blogiukai paslaptūnai. Be išleistuvių nakties irgi niekaip neapsieita.
Antra, meilės istorija. Gal ir graži, tik gal per daug seilėta? Jei iš pradžių dar žiūrovui suteikiamas lašas intrigėlės, netrukus bus “aš tave myliu“ ir lyg kakta į sieną. Tad norint romantikos, jau geriau žiūrėti The Notebook, vis tikroviškiau.
Na ir, nei gražūs (?) aktoriai, nei skraidymas po medžius, nei bandymas pabrėžtinai išreikšti herojų charakterius neįtikino ir nesužavėjo. Liūdnoka, kai filmui pasibaigus tau yra tikrai nusispjaut, kaip jiems seksis toliau. O tęsinių jau ir žadama.
Ir vistiek geriau dar kartą žiūrėčiau visas Underworld dalis, kuriose ir meilės, ir fantastikos, ir kovų aš mačiau daug daug geresnių. O Twilight- gražiai įpakuoto saldainio- antrą kartą žiūrėti tiesiog nekiltų ranka. Belieka tik graudžiai atsidusti ir pakartoti žodį- Holivudas. Ir tai neskamba kaip komplimentas.
P.S. O knygų seriją gal ir verta paskaityti. Ne pirmas kartas, kai ekranizacijos tik apteršia puikius autorių darbus.
Ten, kur žiūri visas pasaulis/YouTube.
Ach, ach, kaip greit žmonija perbėgo nuo informacijos stygiaus iki jos pertekliaus. Lyg ir neįmanoma perskaityti visos Wikipedia‘os, peržiūrėti visų rodomų filmų, mokėti visų mobiliųjų telefonų modelių pavadinimus ir t.t. ir pan.
Sunku atsirinkti ir tai, kas tau įdomiausia. Tarkim: YouTube. Abejoju, ar fiziškai įmanoma peržiūrėti visus ten esančius filmukus. Renkamės. Paklystam, bėgiojam nuorodomis. Juokiamės. Baisimės. Ir dalinamės su draugais. Gal tai ir žaviausia. Jog didžiulio informacijos srauto gėrybės vis dar pasidalinamos iš lūpų į lūpas. Net jei tai vyksta virtualiuoju būdu.
Taigi, šią savaitę mane labiausiai sužavėję ir, mano nuomone, tikrai dėmesio verti “žiūralai“:
Astropija.
Visgi pati sau netikėtai aplankiau bent vieną Scanoram’os filmą. (Ačiū!) Esu linkusi norėti eiti ir aktyviai dalyvauti visokiuose panašiuose festivaliuose ir…visus juos pražiopsoti. Šįkart galiu dėti sau pliusiuką už savišvietą.
O aplankėm skandinavišką Astropia. Keistas filmas. Keistas filmas.
Vilkolakio 