Bėdos su Twitter.

30 balandžio, 2009 at 4:06 pm (Asmeniškai, PC gyvenimas) (, )

Na, nesu žalia kompiuterių reikaluose, net galvojau, kad nemažai nutuokiu, bet… Susidūrus su Twitter pasijaučiau vėl dvylikos, su supintom kasytėmis, mokanti tik įsijungti mIRC. Arba aš Twitter tiesiog nepatinku, arba nustojau suprasti angliškai, arba…

O esmė tokia. Pasidomėjau. Patiko. Nuėjau į twitter.com, užsiregistravau. Parašiau porą sakinukų. Vis dar patiko. Įsijaučiau į twitter’io integravimą į savo gyvenimą.

Pirmiausia, susiradau Firefox įskiepį TwitterFox. Patogus, rodo mano sekamų žmonių “pačiulbėjimus”, o ir pati galėjau parašyti tiesiai iš naršyklės (kuri bene visada įjungta jei tik esu namie).

Bandžiau twitter.com užregistruoti savo telefoną. Prašė nusiųsti kodą į jų numerį. Nusiunčiau. Dukart. Prašė siųsti trečią kartą, bet pasidaviau (o man tikrai būtų patikę kartais brūkštelti ir iš telefono, gi nuostabiausi įvykiai dažniausiai nutinka nebūnant namie). Tiesa, net nežinau, kokie būtų buvę tarifai (gyvenu su Omnitel).

Windows Live Writer taipogi įdiegiau įskiepį (iš čia rašau savo blog’ą) Twitter Notify. Čia tam, jog publikavus naują įrašą pranešimas atsirastų ir Twitteryje.

Atrodo viskas patogu, miela, tobula.

O tada ir prasidėjo bėdos…

  1. Pirmą dieną pastebėjau, jog negaliu įkelti savo nuotraukėlės. Formatas tinkamas, dydis tinkamas, įkėlus rašo, kad viskas OK (“nice picture”, cha), tačiau josIMG_0071 nerodo. Pakėliau antakį, bet palikau tai likimo valiai.
  2. Antra diena- o, štai ir mano nuotrauka. “Čiulbu”. Džiaugiuosi. Netikėtai pastebiu, kad kai kurie mano “pačiulbėjimai” pasiekia mano “sekėjų” ausis, kai kurie- ne. Nesuprantu, kodėl. Be to, prie tų, nerodomų, nėra mano nuotraukos. Hmmm…
  3. Trečia diena. Pastebiu, kad “kažkas ne taip”. Einu į twitter.com. Žvalgausi. Antrandu kažką nenusakomo. Pakeliu abu antakius. Ogi aš turiu du Twitter! Jei jungiuosi su savo “username” atsiduriu viename, jei jungiuosi su savo el.pašto adresu- kitame. Sekėjai, nuotraukos buvimas, asmeninės žinutės… viskas skiriasi.
  4. Visus įskiepius priderinu prie vieno iš jų. Atsipučiu. Tačiau nepatinka to, antrojo, egzistavimas. Kai kurie žmonės jį ima sekti (nors į jį ir nerašau). Nesuvokiu, kaip, nes twitter.com/vilkolakis rodo būtent pirmojo įrašus.
  5. Susiraukiu ir piktai trinu tą, prisiplakėlį twitter. Drebančia širdimi jungiuosi- viskas gerai. Staiga ir mano el.paštas ir vartotojo vardas prijungia prie vieno Twitter. Įskiepiai ima veikti. Esu rami.
  6. Po daugiau nei paros mano TwitterFox nebeveikia. Nujaučiu bėdą. Einu į  twitter.com, jungiuosi- manęs nebėra. Siūlo “restore account”. twitterfox failedPalengvėja. Spaudžiu. Atsiunčia į el.paštą nuorodą atkūrimui. Spaudžiu. Valio! Rašo, kad pavyko atkurti, tereikia vėl grįžti el.paštan ir pažiūrėti kažkokias “details”. O ten nieko nėra (nebijokit, šlamštą tikrinau). Hmmm…
  7. Bandau prisijungti. Cha. Vėl siūlo “restore account”. Bandau kelis kartus. “Pavyksta”. T.y. jie teigia, kad pavyksta, bet prisijungti negaliu.

Ir? Lieku be twitter, kuris susidubliavo, o ištrynus vieną jų- “numirė” ir “dvynys”, tapo neįmanomas atkurti, bei iš naujo neleidžia registruotis, mat el.paštas jau “užimtas”. Vartotojo vardas taip pat (o Vilkolakis2 ar Vilkolakis666 aš iš principo nebūsiu).

Gal baisiausia visame tame, jog nuėjus savo twitter adresu, aš nematau nieko, tačiau į mano el.paštą vis dar plaukia pranešimai, kaip mane kažkas ima “sekti”.

Pasikartoju, jaučiuosi blondinė ilgakasė mergaitė, kuri turėtų grįžti prie mIRC ir nesivarginti su “dideliais žaislais”.

Nuoroda Komentarų: 1