Bėdos su Twitter.
Na, nesu žalia kompiuterių reikaluose, net galvojau, kad nemažai nutuokiu, bet… Susidūrus su Twitter pasijaučiau vėl dvylikos, su supintom kasytėmis, mokanti tik įsijungti mIRC. Arba aš Twitter tiesiog nepatinku, arba nustojau suprasti angliškai, arba…
O esmė tokia. Pasidomėjau. Patiko. Nuėjau į twitter.com, užsiregistravau. Parašiau porą sakinukų. Vis dar patiko. Įsijaučiau į twitter’io integravimą į savo gyvenimą.
Pirmiausia, susiradau Firefox įskiepį TwitterFox. Patogus, rodo mano sekamų žmonių “pačiulbėjimus”, o ir pati galėjau parašyti tiesiai iš naršyklės (kuri bene visada įjungta jei tik esu namie).
Bandžiau twitter.com užregistruoti savo telefoną. Prašė nusiųsti kodą į jų numerį. Nusiunčiau. Dukart. Prašė siųsti trečią kartą, bet pasidaviau (o man tikrai būtų patikę kartais brūkštelti ir iš telefono, gi nuostabiausi įvykiai dažniausiai nutinka nebūnant namie). Tiesa, net nežinau, kokie būtų buvę tarifai (gyvenu su Omnitel).
Windows Live Writer taipogi įdiegiau įskiepį (iš čia rašau savo blog’ą) Twitter Notify. Čia tam, jog publikavus naują įrašą pranešimas atsirastų ir Twitteryje.
Atrodo viskas patogu, miela, tobula.
O tada ir prasidėjo bėdos…
- Pirmą dieną pastebėjau, jog negaliu įkelti savo nuotraukėlės. Formatas tinkamas, dydis tinkamas, įkėlus rašo, kad viskas OK (“nice picture”, cha), tačiau jos
nerodo. Pakėliau antakį, bet palikau tai likimo valiai. - Antra diena- o, štai ir mano nuotrauka. “Čiulbu”. Džiaugiuosi. Netikėtai pastebiu, kad kai kurie mano “pačiulbėjimai” pasiekia mano “sekėjų” ausis, kai kurie- ne. Nesuprantu, kodėl. Be to, prie tų, nerodomų, nėra mano nuotraukos. Hmmm…
- Trečia diena. Pastebiu, kad “kažkas ne taip”. Einu į twitter.com. Žvalgausi. Antrandu kažką nenusakomo. Pakeliu abu antakius. Ogi aš turiu du Twitter! Jei jungiuosi su savo “username” atsiduriu viename, jei jungiuosi su savo el.pašto adresu- kitame. Sekėjai, nuotraukos buvimas, asmeninės žinutės… viskas skiriasi.
- Visus įskiepius priderinu prie vieno iš jų. Atsipučiu. Tačiau nepatinka to, antrojo, egzistavimas. Kai kurie žmonės jį ima sekti (nors į jį ir nerašau). Nesuvokiu, kaip, nes twitter.com/vilkolakis rodo būtent pirmojo įrašus.
- Susiraukiu ir piktai trinu tą, prisiplakėlį twitter. Drebančia širdimi jungiuosi- viskas gerai. Staiga ir mano el.paštas ir vartotojo vardas prijungia prie vieno Twitter. Įskiepiai ima veikti. Esu rami.
- Po daugiau nei paros mano TwitterFox nebeveikia. Nujaučiu bėdą. Einu į twitter.com, jungiuosi- manęs nebėra. Siūlo “restore account”.
Palengvėja. Spaudžiu. Atsiunčia į el.paštą nuorodą atkūrimui. Spaudžiu. Valio! Rašo, kad pavyko atkurti, tereikia vėl grįžti el.paštan ir pažiūrėti kažkokias “details”. O ten nieko nėra (nebijokit, šlamštą tikrinau). Hmmm… - Bandau prisijungti. Cha. Vėl siūlo “restore account”. Bandau kelis kartus. “Pavyksta”. T.y. jie teigia, kad pavyksta, bet prisijungti negaliu.
Ir? Lieku be twitter, kuris susidubliavo, o ištrynus vieną jų- “numirė” ir “dvynys”, tapo neįmanomas atkurti, bei iš naujo neleidžia registruotis, mat el.paštas jau “užimtas”. Vartotojo vardas taip pat (o Vilkolakis2 ar Vilkolakis666 aš iš principo nebūsiu).
Gal baisiausia visame tame, jog nuėjus savo twitter adresu, aš nematau nieko, tačiau į mano el.paštą vis dar plaukia pranešimai, kaip mane kažkas ima “sekti”.
Pasikartoju, jaučiuosi blondinė ilgakasė mergaitė, kuri turėtų grįžti prie mIRC ir nesivarginti su “dideliais žaislais”.
Visai be pavadinimo.
Aš visiškai per daug visko užsigriebiau daryti. Nebespėju susidėlioti tvarkingos minčių sekos, tad blaškausi blaškausi…
O mano galvoje šiuo metu penkiais aukštais (o gal ir daugiau?) sukasi tokios mintys:
1. Reikia (būtinai būtinai) pasitrumpinti tą juodą džinsinį sijoną. Nes jis visaip puikus, tik ilgis iki kelių yra toks… hmmm… Ypač kai jis A raidės formos. Tad reikia tik pakirpti, apsiūti, susiūti ir dar dešimt kartų pasimatuoti. Įspūdis “blauzdos pagaliukai” turi virsti į “gražios kojos”.
2. Reikia susiorganizuoti siuvimo mašiną. Ir medžiagos (čia paprasčiau- XXXXL dydžio nenunešioto drabužio Humanoje). Ir galų gale šitaip įgyti tą juodą mažą suknelę. Atvira nugara. Specialiai tattoo pasidemonstravimui. (Juk galų gale baigsim tą žvėrį, ar ne?)
(iš Suicide Girls)
3. Susidraugauti su Windows Live Writer. Iš čia man kažkodėl mieliau rašosi. Tiksliau- ne kažkodėl. Man patinka naujovės. Ypač iš įvairiausių “blizgančių” programų srities.
4. Susidraugauti su Twitter (žr.3 punktą). Gal dabar per daug apie jį rėkiama, tačiau niežti ir pačiai nagai pažiūrėti kas ten toooookio.
5. Nustoti šiaip tepliotis su Painter’iu, o griebtis kažkokio vieno piešinio. Na ir kas, kad neturiu planšeto (tablet) ar gerų įgūdžių. Tegul bus tas piešinys prisvilęs, tačiau kitaip aš amžinai užstrigsiu “bandau visus teptukus” stadijoje.
(Mohamad zaky piešinys)
6. Pamiršti dalykai kartais būna geriausi atradimai. Ar žinojot, jog perskalaujant plaukus dilgėlių nuoviru jie mažiau slenka? Be to, pasidaro klusnesni bei auga stipresni. Ne visiems plaukučiams dilgelės turi tokį didelį efektą, tačiau manieji iškart ėmė darytis laimingi. Ir gi dilgėlių “arbata” vaistinėse kainuoja vos kelis litus. Gerokai mažiau nei bet kokia mano turima kaukė.
Reikia arba pamiegoti, arba padaryti atsilenkimų. Nes mintys galvoje ėmė dar labiau panašėti į cunamį. O manęs laukia ir Kunderos “Nemirtingumas” ir R. Milašiaus “Psichoanalizė”. Žadu nuveikti daug daug. Ir viską- sau pačiai.
7. Reikia rimtai susidomėti B kategorijos teisių laikymu. Jeigu pavyktų gauti tą laminuotą popierėlį- žengčiau daug didesnį žingsnį- A kategorija. Patikėkit, šitas vilkas myli motociklus.
Parūkyti, išgerti kavos, pažiūrėti Gossip Girl. Smegenys turėtų pailsėti.
Vilkolakio 